- staiginis
- staigìnis, -ė adj. (2) 1. NdŽ turintis neilgą trukmę (apie garsus): Kitose pozicijose laužtinę priegaidę pakeičia staiginė BX198. Žiūrint artikuliacijos trukmės, vieni garsai yra staiginiai, pvz., p, t, k, kiti tęstiniai, pvz., n, r, s EncVIII1020. ║ žymintis staigumą: Staigìnis (momentinis) veiksmažodis Š. 2. N, [K], BŽ219, Ser, NdŽ staigus, status: Staiginiai trepai R398, MŽ536. Staigìniai laiptai Rtr, KŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.